prezervatyvai

Ko apie sveikatą nemoko mokykloje ir universitete?

Daugybos lentelė, Pitagoro teorema, kirčiavimo ypatumai, Niutono dėsniai ir Šekspyro eilės. Tai yra keli iš daugelio dalykų, kurių mus moko arba mokė vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje. Vėliau, universitete vėl mokomės su specialybe susijusių dalykų, bet bendrų, kiekvieno gyvenime lengvai pritaikomų ir svarbių žinių iš švietimo institucijų gauname labai mažai. Nei to, kaip elgtis su pinigais, nei kaip įsidarbinti ar susitvarkyti su nerimu mūsų nemoko. Blogiausia tai, kad labai mažai žinome apie dažniausias sveikatos problemas bei tai, kaip saugoti save ir savo kūną, nes tai yra didžiausias mūsų turtas. Taigi, jeigu nesate medicinos studentai, jums tikriausiai trūksta žinių apie kūną, jo ypatumus bei tai, kaip saugoti savo sveikatą. Tad štai keli dalykai apie sveikatą, kurių universitete ar mokykloje jums niekas nesakė.

Lytinė sveikata svarbi visiems

Pirmoji sritis, kur švietime trūksta dėmesio – lytiniai santykiai. Kadangi visuomenė pasidarė atvira ir europietiška, po truputį imama apie tai kalbėti, bet tikrai ne tokiame lygyje kaip Vakarų Europoje ar JAV. Lytinis švietimas yra svarbus ir padeda žmonėms apsisaugoti nuo lytiniu būdu plintančių ligų, neplanuoto nėštumo bei parodo kaip atsakingai elgtis su lytiniu potraukiu ir kaip jį suvaldyti. Žmonės žinodami kokios mažos yra prezervatyvų kainos tikrai netaupys to vieno-kito euro ir nerizikuos užsikrėsti kokia nors liga ar susidurti su neplanuotu nėštumu.

Visi pražiopso laiką, kada tampa rizikos grupės nariais

Kol esame jauni, tol sveikatos problemos dažniausiai net nekvaršina galvos. Aišku, pasitaiko ir to, kad jauni žmonės suserga rimtomis ligomis arba kovoja su sudėtingomis diagnozėmis, bet tai išimtis, o ne taisyklė. Visai priešingai yra su vyresnio amžiaus žmonėmis.
Visi, kuriems yra daugiau nei 40 (bet čia jau įeina ir žmonės, kuriems yra 37 arba daugiau metų), statistikos duomenimis susiduria su gerokai didesne visų įmanomų ligų rizika. Todėl būtina žinoti, kad sulaukus vidutinio amžiaus reikia imti reguliariai lankytis pas gydytojus, o ne tik laukti ligos.

Dažniausios mirties priežastys Lietuvoje

Kaip ir daugumoje Vakarų pasaulio valstybių, taip ir Lietuvoje – dažniausiai žmonės kenčia nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų. Jos yra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje ir dėl jų kasmet kenčia šimtai tūkstančių žmonių. Beveik du iš trijų vyresnių nei 55m. amžiaus žmonių turi kraujotakos sistemos sutrikimų. Į tai reikia kreipti itin didelį dėmesį.

Onkologinių ligų dažnumas

Statistika onkologinių ligų atžvilgiu taip pat yra negailestinga. Kas trečias lietuvis arba lietuvė iki 2050m. tikriausiai susirgs arba persirgs onkologine liga. Problema ir taip opi, bet kas neramina dar labiau – susirgimų dažnėjimo sparta. Onkologinėmis ligomis suserga daug daugiau žmonių, negu seniau, o ilgainiui tokios tendencijos tikriausiai tik ryškės. Turite žinoti kada ir kaip reikia tikrintis bei kaip elgtis, jeigu išgirstumėte tokią diagnozę.

Savalaikis savo sveikatos tikrinimas – būtinas

Kalbant apie sveikatos tikrinimą, ypač perkopus 40, būtina tai daryti reguliariai. Bent kartą per metus reikia tikrintis bendrą sveikatos būklę ir, pagal poreikį, daryti tikslines tam tikrų vietų (pvz., širdies, kepenų, kaulų ar kt.) patikras. Šie žingsniai padės išvengti daugelio nepageidaujamų ir svarbiausia, negrįžtamus padarinius turinčių sveikatos sutrikimų arba užkirsti kelią pavojingų ligų paplitimui. Jaunesniems nei 40 metų žmonėms taip pat reikėtų bent kartą į metus ar 18 mėnesių nueiti bendram sveikatos, dantų ir širdies patikrinimui. Tai yra visiems aktualūs ir jautrūs dalykai, apie kuriuos turime labai mažai žinių.

Vaistai nėra visų problemų sprendimas

Vaistus reikėtų įsivaizduoti kaip pagalbinę priemonę ligos simptomams panaikinti. Vaistai neišsprendžia sveikatos bėdų ir nepaverčia jūsų sveikesniu žmogumi. Vaistai gali arba palengvinti gijimo procesą, arba užslopinti simptomus. Pagyti gali tik organizmas.
Na, o besaikis ir betikslis vaistų vartojimas artina prie priklausomybės ir kitų, didelių sveikatos problemų. Vaistus vartoti reikėtų tik su gydytojų ar vaistininkų rekomendacijomis, savų iniciatyvų ir norų reikėtų labai labai vengti. Tinkamas požiūris į vaistus leis sutaupyti ir išvengti lėtinių sveikatos sutrikimų ar priklausomybių.

Gydymas – be galo brangus ir nemalonus procesas

Dar vienas dalykas, apie kurį kalbama nedaug – gydymo sukeliami vargai. Visa laimė, kad gyvename ne JAV, kur sveikatingumo ir medicininės procedūros ar vaistai atsieina keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų daugiau nei Lietuvoje. Nepaisant to, kad Lietuvoje ir veikia socialinio draudimo sistema ir viešoji medicina yra nemokama, bet gydymas kainuoja labai daug laiko ir labai daug pinigų, jeigu nuspręsite rinktis privatų gydymą. Šias išlaidas galima labai smarkiai sumažinti, jeigu rimtai žiūrėsite į profilaktiką ir rūpinsitės savo kūnu.