Kas yra aistra

Kas yra aistra?

Meilė iš pirmo žvilgsnio… galbūt visi esame su ja susidūrę. Kai staiga pamatėme vyrą ar moterį, žiūrintį jiems tiesiai į akis, tą akimirką visi supratome. Likusi dalis yra „ilgaamžiškumas ir laimė“. Aistra mažai ką bendro turi su meile kitam žmogui – priešingai, tai psichoanalitiko meilės sau apraiška. Deja, dauguma žmonių nepatiria „ilgai ir laimingai“. Santykiai yra sunkūs. Santykių išlaikymas pradingus „drugeliams pilve“, kai matėte ją be makiažo ar patyrėte jo rytinį burnos kvapą, yra dar sudėtingesnis procesas.

Geri santykiai reikalauja daug pastangų. Tai visiškai teisinga

Tarpasmeniniai santykiai reikalauja laiko, energijos, kantrybės ir daug pastangų. Daugelis žmonių nuspręs mesti rūkyti net su menkiausiais sunkumais. Visuomenė verčia mus galvoti, kad jei santykiuose jaučiamės nelaimingi, tai ženklas, kad nieko nepavyks išspręsti. Negali būti klaidingų minčių. Romantinės komedijos, pasakos ir romanai iškraipė mūsų santykius. Naujuose santykiuose kyla tos pačios problemos. Santykių troškimas bei jų išlaikymas yra du visiškai skirtingi dalykai. Dauguma žmonių nori būti santykiuose. Amerikos psichologų asociacijos teigimu, 90 procentų 50-ies metų amžiaus sulaukusių žmonių buvo vedę bent vieną kartą. Deja, skiriasi 40-50 procentų susituokusiųjų, o antrų bei trečių santuokų skyrybų rodikliai yra žymiai didesni.

Nors skyrybos nutraukė santykius, problema lieka neišspręsta. Todėl būsimų santuokų skyrybų procentas yra daug didesnis. Dauguma žmonių nutraukia santykius, iškart pereina prie naujų santykių ir kartoja tas pačias klaidas, kurios sugriovė ankstesnius santykius. Peršokti nuo vienų santykių prie kitų yra daug lengviau nei tęsti, dirbti ir išlaikyti esamus santykius. Žinoma, tai nereiškia, kad turite kentėti smurtinius ar toksiškus santykius. Kartais skyrybos yra geriausias ir saugiausias pasirinkimas. Tačiau dažniau mes tiesiog viską metame vien dėl to, kad jaučiamės nelaimingi, prarandame aistrą ar jaučiame, kad santykiai reikalauja per daug jėgų. Kiekvienuose santykiuose privalo būti aistra ir užsidegimas, bendri tikslai, pašnekesiai ir dėmesys, be jų nebus laimingos santuokos.

Kaip viską žinoti, išlikti ar sustabdyti?

Vis dar nežinote, ar išlaikyti santykius, tiesa? Štai ką turėtumėte apsvarstyti: jūs esate pasiruošę dirbti. Santuoka nėra 50/50. Santuoka yra 100 proc. Du žmonės retai būna toje pačioje vietoje emociškai, protiškai, dvasiškai ir seksualiai tuo pačiu metu. Kartais vienas žmogus gali duoti daugiau nei kitas. Vienas žmogus į santykius gali investuoti 70%, o kitas 30%, tai nėra blogai, bent jau tam tikrą laiką. Problemų kyla tada, kai viena šalis į santykius investuoja daugiau nei kita. Jei jau kurį laiką susitikinėjate su kuo nors ir suprantate, kad dirbate vienas, tuomet turėtumėte viską apgalvoti. Šie santykiai nėra nei sveiki, nei tvarūs. Kartais jaučiatės nelaimingi. Laimė yra reliatyvi ir priklauso nuo aplinkinių veiksnių. Pilnavertiškumas yra daug pastovesnis jausmas. Jis nesikeičia taip dažnai, kaip laimė. Jūsų santykius reikėtų matuoti pilnavertiškumo jausmu, o ne laime. Jeigu santykiai jus verčia jaustis saugiai, jeigu jaučiatės mylimi ir vertinami, daug didesnė tikimybė, jog jausite pilnavertiškumą, netgi jeigu kartais būsite nelaimingi. Jeigu abi pusės santykius laiko pilnavertiškais, vadinasi, jie yra tvirti.

Santykiai yra sudėtingas procesas. Jiems reikia nuolatinės priežiūros ir dėmesio. Kai lauksite tikrų dalykų, galėsite nugyventi „ilgaamžiškumą ir laimę“, išmoksite įžiebti aistros ir jaudulio kibirkštis, įveiksite bendravimo problemas, galėsite branginti vienas kito santykius su jumis, nepamirškite aistros, be jos irgi santykiai negali gyvuoti.